Pavojai pavasarį – erkės (I)

Kovas. Žiemos džiaugsmai dar tęsiasi...

Nors pavasaris šiemet neskuba, erkių sezonas Lietuvoje jau prasidėjo. Šie maži kraujasiurbiai parazitai kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir mūsų mylimiems augintiniams – šunys apsikrėsti pavojingomis ar net mirtinomis ligomis gali taip pat greitai, kaip ir jūs. Pagrindinės šunims pavojingos erkių platinamos ligos yra:

  • Boreliozė (Laimo liga) Simptomai: apetito praradimas, sąnarių uždegimas, šlubavimas.
  • Erlichiozė (anaplazmozė) Simptomai: aukšta temperatūra, svorio mažėjimas, pusiausvyros kontrolės praradimas, centrinės nervų sistemos pažeidimai, sąnarių uždegimas.
  • Babeziozė Simptomai: aukšta temperatūra, kraujingas šlapimas, pusiausvyros kontrolės praradimas, pakitusi gleivinių spalva, vėmimas, bendras silpnumas, apetito praradimas, drebulys.

Šių ligų simptomai dažnai klaidingai susiejami su kitomis būklėmis, todėl tiksliai diagnozei būtinas vizitas pas veterinarą. Erkių įkandimus sunku pastebėti, be to, sukeliamų ligų simptomai gali atsirasti po savaitės, mėnesio ar net dar vėliau.

Šunims pavojingos trys erkių rūšys:

  • Miškinė (šuninė) erkė (Ixodes ricinus)

Platina boreliozę, erlichiozę ir erkinį encefalitą. Erkinis encefalitas šunų tarpe pasitaiko retai, tačiau pasireiškia ypač sunkiais neurologiniais simptomais.

  • Pievinė erkė (Dermacentor reticulatus)

Pagrindinė pievinių erkių platinama liga yra babeziozė. Ši erkė ypač paplitusi Vidurio Europoje. Babeziozė yra dažniausia erkių sukeliama liga Lietuvoje. Pievinė erkė turi pastovų metinį gyvavimo ciklą ir pavasarį būna aktyvi suaugusios erkės forma, o vasarą – lervos ir nimfos forma.

  • Rudoji šuninė erkė (Rhipicephalus sanguineus)

Rudosios šuninės erkės platina erlichiozę ir babeziozę. Šios rūšies erkės Lietuvoje retai sutinkamos, tačiau jei planuojate vykti atostogauti su augintiniu į pietines Europos šalis, ypač esančias šalia Viduržemio jūros, atsiminkite, kad ten pievinių erkių populiacija gana gausi. Be to, pietinėsė šalyse šunims pavojingas ligas platina ne tik erkės, bet ir kiti kraujasiurbiai parazitai, pvz. uodai – jie gali apkrėsti šunį širdies kirmėlėmis (Dirofilaria immitis). Tokio pobūdžio negalavimus sudėtinga nustatyti.

Erkė įsisiurbia šuniui į odą ir maitinasi krauju bei limfa, kol pakankamai pasisotina. Erkės ypač gajūs parazitai, galintys išgyventi keletą mėnesių visai nesimaitinę.  Joms priimtina stipri saulės šviesa, sausas oras ar stiprus lietus. Erkės gyvenimo ciklą sudaro keturios stadijos: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Dažniausiai šunims įsisiurbia suaugusios erkės – jos mielai renkasi šuns galvos sritį, paausius, kaklą, pažastis, tarpupirščius, tačiau po pasivaikščiojimo būtina atidžiai apžiūrėti visą šunį.

Tam, kad apsaugoti šunį nuo ligų, veterinarai pataria visų pirma vengti apylinkių, kur gausu erkių, nesivežti jo į pavojingus regionus ir reguliariai šunį tikrinti, ar nėra įsisiurbusių parazitų. Dažnai šių priemonių nepakanka. Nors augintinių laikymas atokiau nuo žolynų ir miškų padeda sumažinti jų kontaktą su erkėmis, tačiau bet koks gyvūnas, būdamas lauke, gali pakankamai lengvai pasigauti erkę. Rekomenduojama pasirūpinti priemonėmis, kurių sudėtyje yra medžiagų, atbaidančių ir naikinančių kraujasiurbius. Dažnai erkių profilaktikai naudojami eteriniai levandų, laukinių laurų, arbatmedžio, rozmarinų aliejai, česnako milteliai, net specialūs medalionai ir gintarinės grandinėlės, tačiau šių priemonių efektyvumas moksliškai nėra įrodytas.

Rinkoje yra pakankamai daug efektyvių cheminių priemonių. Iš esmės priemonės prieš erkes tarpusavyje skiriasi savo sudėtimi (veikliąja medžiaga) ir naudojimo būdu. Priemonės, pasižyminčios erkes naikinančiu poveikiu, ne visada užkerta kelią pavojingoms ligoms.

Pagrindinės priemonės, atbaidančios ar naikinančios erkes:

  • Specialūs lašiukai (pvz. Frontline, Advantix, Duowin Contact, Bars ir kt.);
  • Antiparazitiniai antkakaliai;
  • Speciali pudra, skirta naudojimui ant gyvūno kailio;
  • Speciali pudra, skirta aplinkos, kurioje gyvena šuo, apsaugai nuo erkių;
  • Specialūs purškikliai, skirti naudojimui ant gyvūno kailio;
  • Specialūs purškikliai, skirti aplinkos, kurioje gyvena šuo, apsaugai nuo erkių;
  • Specialūs erkes atbaidantys šampūnai.

Dažniausiai naudojama priemonė prieš erkes yra specialūs lašiukai, kurie užlašinami šuniui ant odos ir yra efektyvūs iki mėnesio laiko. Renkantis antiparazitinius antkaklius reikia atidžiai perskaityti gamintojo rekomendacijas, nes kai kurios veikliosios medžiagos gali turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Nors šimtaprocentinės apsaugos nuo erkių nėra, tinkamai parinkus priemones ar, dar geriau, kelių priemonių kombinaciją, galima ženkliai sumažinti riziką jūsų augintiniui apsikrėsti erkių sukeliamomis ligomis.

Parengta pagal:

http://www.tierarztpraxis-dr-mehlhorn.de/PDF-Dateien/Zeckentipp.pdf

https://transact.nt.gov.au/ebiz/dbird/TechPublications.nsf/A0F197A41DC1C28E69257004004BCE9C/$file/372.pdf?OpenElement

http://www.dogsandticks.com/dog_tick_diseases/index.html

Komentaras

Jūs turite prisijungti, jei norite parašyti komentarą.